Induizmas Ir Kvantine Teorija
Download Induizmas Ir Kvantine Teorija PDF/ePub or read online books in Mobi eBooks. Click Download or Read Online button to get Induizmas Ir Kvantine Teorija book now. This website allows unlimited access to, at the time of writing, more than 1.5 million titles, including hundreds of thousands of titles in various foreign languages.
Induizmas ir kvantinė teorija
Author: Bruno Del Medico
language: lt
Publisher: Bruno Del Medico Editore
Release Date: 2025-03-22
Lygindami Rytų filosofijas ir kvantinę fiziką atskleidžiame įdomių analogijų, kurios kviečia mus iš naujo apmąstyti savo realybės supratimą. Knygos tikslas - ištirti netikėtą ryšį tarp senųjų hinduizmo filosofinių tradicijų ir kvantinės fizikos principų. Pradinėje dalyje visiškai suprantamai paaiškinami pagrindiniai kvantinės fizikos principai ir su šiuo naujuoju mokslu susijusi filosofija. Toliau įtaigioje kelionėje skaitytojas atranda, kaip šios dvi iš pažiūros tolimos realybės gali sąveikauti ir daryti viena kitai įtaką. Induizmas su savo giliais metafiziniais principais siūlo sistemą, kuri, atrodo, daugeliu atžvilgių lenkia kvantinės fizikos atradimus. Knygoje kai kurios pagrindinės induizmo temos lyginamos su atitinkamomis kvantinėmis sąvokomis. Brahmanas yra galutinė tikrovė, tarpusavyje susijusi visuma, kuri persmelkia viską. Tai dera su kvantinio susietumo sąvoka, pagal kurią dalelės gali išlikti susijusios, nepaisant jas skiriančio atstumo, ir leidžia manyti, kad atskyrimas pagrindiniame lygmenyje gali būti tik iliuzija. Vienoje iš Upanišadų rašoma: "Visa tai yra Brahmanas", taip pabrėžiant visuotinį tarpusavio ryšį ir primenant Higso lauką, kuris dalelėms suteikia masę ir banginę prigimtį. Atmaną, individualią sielą, kuri yra Brahmano apraiška, galima vertinti per kvantinės superpozicijos prizmę, kai viena dalelė vienu metu egzistuoja keliose būsenose. Tai atspindi idėją, kad tikroji savasties esmė egzistuoja keliuose tikrovės lygmenyse. Karmos sąvoka grindžiama priežasties ir pasekmės dėsniu, analogišku Heizenbergo neapibrėžtumo dėsniui, kai vieno matavimo tikslumas veikia kito matavimo tikslumą. Todėl veiksmai dabartyje gali daryti įtaką ateities rezultatams ne visada nuspėjamais būdais. Moksha, išsivadavimas iš mirties ir atgimimo ciklo, turi analogiją su kvantine dekoherencija - procesu, kurio metu kvantinė sistema praranda savo kvantines savybes. Šis perėjimas reiškia sąmonės transformaciją iš vienos būsenos į kitą, analogišką dvasinio išsilaisvinimo siekiui. Dharma, arba etinė pareiga, atsispindi dalelių tarpusavio sąryšiuose, kurių sąveika daro įtaką sudėtingos sistemos elgsenai. Kiekvienas veiksmas, atliktas laikantis Dharmos, gali turėti ilgalaikį poveikį; panašiai kvantiniai ryšiai formuoja mūsų visatą. Reikėtų pabrėžti, kad ši knyga skirta hinduizmo filosofijai, o ne hinduizmo religijai. Šis skirtumas ypač svarbus kvantinės fizikos kontekste. Induizmo religija susijusi su pamaldumu ir dievybių nustatyta kosmine tvarka, o induizmo filosofija siūlo sudėtingos, tarpusavyje susijusios ir nuolat kintančios tikrovės supratimo sistemą. Pavyzdžiui, majos - iliuzinio materialaus pasaulio suvokimo - idėja turi panašumų su kvantinės fizikos neapibrėžtumo principu, pagal kurį negalime vienu metu tiksliai žinoti dalelės padėties ir greičio. Galiausiai religija yra kolektyvinis ir ritualinis kelias, o filosofija - labiau individualus ir kontempliatyvus kelias. Abu jie praturtina induizmą, tačiau jų perspektyvos ir tikslai skiriasi. Religijoje siekiama vienybės su dieviškumu. Filosofijoje siekiama suprasti būtį. Taigi abi dimensijos egzistuoja kartu, tačiau siūlo skirtingas priemones tai pačiai tikrovei tyrinėti. Svamis Vivekananda 1893 m. Pasaulio religijų parlamente sakė: "Induizmas - tai ne religija, o begalinis žmogiškosios patirties turtas". Ši frazė puikiai apibendrina šį turtingumą ir sudėtingumą.
Budizmas ir kvantinė teorija.
Author: Bruno Del Medico
language: lt
Publisher: Bruno Del Medico Editore
Release Date: 101-01-01
Žmonijos pažinimo erdvėje ribos tarp mokslo ir filosofijos darosi vis labiau pralaidžios, todėl atsiranda netikėtų dialogų tarp iš pažiūros tolimų pasaulių. Šioje knygoje siekiame ištirti įdomią Rytų filosofijų, ypač budizmo, ir šiuolaikinių kvantinės fizikos atradimų sankirtą. Tikslas aiškus: nusakyti, kaip tūkstantmečių senumo tradicijų, tokių kaip budizmas, įžvalgos gali naujai nušviesti kvantines teorijas ir iškelti gilius klausimus apie tikrovės, suvokimo ir pačios egzistencijos prigimtį. Ši knyga yra pirmoji iš trilogijos, skirtos budizmui, induizmui ir daoizmui. Nagrinėjamos temos išryškina šių mąstymo sistemų ir pagrindinių kvantinės fizikos principų panašumus. Panašumai stulbinantys. Budizme nepastovumo sąvoka yra svarbiausia. Viskas, kas egzistuoja, nuolat kinta, niekas nėra statiška. Panašiai ir kvantinė fizika mus moko, kad subatominiame lygmenyje dalelės egzistuoja ne apibrėžtomis, o tikimybinėmis būsenomis. Pavyzdžiui, garsusis bangų ir dalelių dualumas rodo, kad dalelės gali elgtis ir kaip bangos, o tai meta iššūkį mūsų tradiciniam fizikinės materijos supratimui. Tarpusavio priklausomybės principu pabrėžiama, kad kiekvienas reiškinys yra susijęs su visais kitais. Kvantinėje fizikoje kvantinio susipynimo reiškinys iliustruoja tokį dalelių ryšių tinklą. Kai dvi dalelės yra susipynusios, vienos iš jų būsenos pokytis akimirksniu paveikia kitą, net ir esant dideliam atstumui, ir taip sukuriamas ryšys, peržengiantis erdvėlaikio barjerus. Svarbi dalis skirta ego iliuzijai (Anatta): Budizmas moko, kad atskiro "aš" pojūtis yra iliuzija. Kvantinėje fizikoje mūsų tikrovės suvokimas taip pat yra iliuzinis. Daugelis mokslinių atradimų atskleidžia, kad mūsų stebėjimas keičia stebimą tikrovę. Pavyzdžiui, garsioji dvigubo plyšio patirtis rodo, kaip vien kvantinių dalelių stebėjimas pakeičia jų elgesį. Kalbant apie meditaciją ir sąmoningumą, žinoma, kad budistų meditacinė praktika skatina kontempliatyvų požiūrį į tikrovę ir leidžia praktikuojantiems eiti keliu, kuris pranoksta daiktų išvaizdą. Šiuolaikiniai mokslininkai, pavyzdžiui, fizikas Davidas Bohmas, teigia, kad tai, ką matome kaip "tikrovę", gali būti tik paviršutiniškas gilesnės tvarkos vaizdinys, panašus į sąmonės būsenas, pasiekiamas medituojant. Norint iliustruoti šias sąsajas, pravartu paminėti fiziko Nilso Boro ir budistų filosofo Daisetsu Teitarō Suzuki dialogą. N. Boras, laikomas vienu iš kvantinės fizikos tėvų, rado stebėtiną atgarsį Rytų sąvokose. Vienoje iš savo garsiųjų citatų jis sakė: "Fizika yra ne tikrovės aprašymas, o mūsų mąstymo konstrukcija." Tai primena budistų požiūrį į suvokimą kaip proto atspindį. Kitas svarbus liudijimas - fiziko Fritjofo Capros knyga "Fizikos dao", kurioje nagrinėjamas šiuolaikinės fizikos ir Rytų filosofijų, įskaitant budizmą ir daoizmą, panašumas. F. Capra teigia, kad kvantinė tikrovė skatina aiškinti materiją ne kaip kietų objektų rinkinį, bet kaip energijos lauką, o tai puikiai dera su budistų mintimis apie nepastovumą. Šiame pirmajame tome atskleidėme gilios ir transformuojančios budizmo ir kvantinės fizikos sąsajos kontūrus. Šių ryšių tyrinėjimas ne tik praturtina mūsų supratimą apie mokslą, bet ir skatina giliau apmąstyti, kaip suvokiame tikrovę. Vis sudėtingesniame pasaulyje budizmo principai suteikia gyvybiškai svarbią įžvalgą apie naują mūsų vietos visatoje viziją: tarpusavio ryšio, nepastovumo ir sąmoningumo erdvę. Tolesniuose tomuose tęsime šį kelią, gilindamiesi į kitų Rytų filosofinių tradicijų tamsą ir šviesą, atrasdami naujus šio žavingo senovės išminties ir šiuolaikinių atradimų dialogo aspektus.
Kvantinė fizika. Ko mokslininkai nesako
Author: Bruno Del Medico
language: lt
Publisher: Bruno Del Medico Editore
Release Date: 2025-03-23
Kvantinė fizika, be jokios abejonės, yra viena įdomiausių ir kontroversiškiausių šių laikų disciplinų. Nors daugelis yra apie ją girdėję, tik nedaugelis iš tikrųjų supranta, kokia revoliucinga ji yra. Yra vienas retai aptariamas kvantinės fizikos aspektas, kurį daugelis mokslininkų, prisirišusių prie materialistinės pasaulėžiūros, mieliau ignoruoja arba sumenkina: tai jos metafizinės pasekmės. Tačiau kas yra metafizika? Ši sąvoka, dažnai siejama su ezoterika, iš tikrųjų turi tvirtas šaknis Vakarų filosofijoje. Aristoteliui "metafizika" reiškė būties kaip tokios tyrinėjimą, galutinių tikrovės priežasčių ieškojimą. Taigi tai ne abstrakčios spekuliacijos, o esminiai klausimai: kas yra pasaulis? Ką reiškia "egzistuoti"? Šiandien kvantinė fizika verčia mus iš naujo peržiūrėti šiuos klausimus naujomis ir protu nesuvokiamomis aplinkybėmis. Kvantinės fizikos pagrindas yra netikėtas atradimas: pasaulis, stebimas subatominiu masteliu, nesielgia taip, kaip tikėjomės. Subatominės dalelės - elektronai, fotonai ir kiti fundamentalūs vienetai - gyvena nenuspėjamame šokyje, kuriame karaliauja neapibrėžtumas ir tikimybė. Pagrindinė kvantinės teorijos lygtis - Šrėdingerio lygtis - šį šokį apibūdina kaip tikimybės bangą. Dalelės, kurias įsivaizduojame kaip kietus kūnus, iš tikrųjų tokios nėra. Kiekviena dalelė turi "tikimybę" egzistuoti arba, tiksliau, potencialiai gali būti begaliniame skaičiuje "supanašėjusių" būsenų, bet ne galutinėje būsenoje. Kada ši padėtis pasikeičia? Tikimybinės bangos, regis, "suyra" tikrovėje, kuri apibrėžiama tik tada, kai jos yra stebimos. Kitaip tariant, tai, kas vyksta kvantiniame pasaulyje, priklauso nuo stebėtojo įsikišimo. Dalelė tampa kūnu tik dėl stebėjimo. Vienas iš kvantinės fizikos tėvų Maksas Plankas (Max Planck) tai suprato nuo pat pradžių. 1931 m. jis pareiškė: "Sąmonę laikau pamatine. Materiją laikau išvestine iš sąmonės." Svarbiausias kvantinės fizikos eksperimentas yra dvigubo plyšio eksperimentas. Įsivaizduokite, kad į ekraną su dviem plyšiais šaunamos dalelės, pavyzdžiui, elektronai. Jei nepastebėsite, kas vyksta, dalelės sukurs interferencijos modelį, t. y. elgsis kaip persidengiančios bangos. Tačiau jei stebite, pro kurį plyšį praeina kiekviena dalelė, modelis pasikeičia: dalelės elgiasi kaip vientisi objektai, o ne kaip bangos. Šis eksperimentas, pirmą kartą atliktas Thomo Youngo XIX a. ir vėliau interpretuotas kvantiniu raktu, nepalieka abejingų. Kaip stebėjimas gali pakeisti dalelės elgesį? Mokslinio materializmo teiginys, kad stebėtojas vaidina svarbų vaidmenį tikrovėje, yra ne tik eretiškas, bet ir kelia grėsmę visiems jo įsitikinimams. Iš tiesų materialistinis mokslas visatą laiko kažkuo atskiru, "ten", nepriklausomu nuo bet kokios sąveikos su gyvomis būtybėmis. Idėja, kad stebėtojas yra neatsiejama kvantinio proceso dalis, atveria duris giliai metafiziniams apmąstymams: kokį vaidmenį visatoje atlieka sąmonė? Taip sąmonė - sąmoningo stebėtojo buvimas - vėl tampa šio reiškinio esme. Dar viena intriguojanti kvantinės fizikos pasekmė - "daugelio pasaulių" hipotezė. Pagal šią teoriją, kurią 1957 m. pasiūlė Hju Everetas (Hugh Everett), kiekvieną kartą, kai įvyksta kvantinis įvykis, visata "išsišakoja" į paralelines visatas. Taip įgyvendinamos visos galimybės, tačiau skirtinguose pasauliuose. Jei ši teorija būtų teisinga (o dėl jos vis dar vyksta įtemptos diskusijos), tai reikštų, kad egzistuoja begalė lygiagrečių visatų, kurių kiekvienoje mūsų gyvenimai vyksta skirtingais keliais. Tai metafizikai suteikia naują dimensiją: kokia tuomet yra mūsų tapatybė? Jei egzistuoja nesuskaičiuojama daugybė mūsų pačių versijų, kokia yra mūsų tikroji prigimtis? Ne visi mokslininkai pasirengę pripažinti metafizines kvantinės fizikos pasekmes. Daugelis jų mieliau susitelkia į praktinius aspektus, pavyzdžiui, technologinį pritaikymą. Toks požiūris, nors ir suprantamas, egzistencinius klausimus palieka šešėlyje. Deja, šiandien mokslas vis dar linksta į materialistinį požiūrį. Tačiau tokie žmonės kaip Davidas Bohmas - vienas didžiausių XX a. fizikų - metė iššūkį šiam požiūriui. D. Bohmas tikėjo, kad kvantinė mechanika siūlo holistinę, tarpusavyje susijusią visatą, kurioje viskas yra susiję su viskuo. Galbūt vieną dieną suprasime, kad mokslas ir metafizika yra ne konkurentai, o dvi tos pačios monetos pusės. Tikrovė, kurią matome, yra ne pasaulis toks, koks jis yra, o toks, kokį mes jį suvokiame. Juk kvantinė fizika mums ne tik suteikia naują mokslą. Ji suteikia mums naują požiūrį į pasaulį ir, galbūt, į mus pačius.